sukaukti — sukaũkti vksm. Šuõ keli̇̀skart gar̃siai sùkaukė … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
nukaukti — nukaũkti, ia, nùkaukė 1. intr. kaukiant smarkiai nueiti, nubėgti, nuvažiuoti: Nùkaukė nùkaukė [šuva] gilyn krūmuos ir nebemačiau, kur jis prapuolo Kp. Ar tu žinai, kas buvo tas vyras, kuris nùkaukė čia keliu? Gž. | Kažin kur kaukas nùkaukė… … Dictionary of the Lithuanian Language
apkaukti — apkaũkti, ia, àpkaukė 1. tr. apgožti: Žolės bulves àpkaukė Šl. Visą daržą žolės apkaũkia, nespėjame nė ravėti Šd. Rugiai žolių apkaukti Jnšk. 2. intr. apželti: Apìkaukė daržas žole – nė brokų nesimato Krs. Atarkit bulves – apkaũks, ir… … Dictionary of the Lithuanian Language
atkaukti — atkaũkti, ia, àtkaukė 1. intr. kaukiant ateiti: Gi žiūriu – atūžia, atšvilpia, atkaũkia! ps. 2. intr. kaukimu atsakyti, atsiliepti: Turėję atkaukti, arba atloti, tais žodžiais S.Dauk. | refl.: Vilkas staugė, tarsi jame šimtas kitų vilkų… … Dictionary of the Lithuanian Language
aukterti — aukterti, ia, ėjo intr. 1. sukaukti: Kap davė šuniui, tai tas tik aukterė[jo] Vlk. 2. suaiksėti: Vaikulynas (vaikelis) tyli, nė neaukteria Rod … Dictionary of the Lithuanian Language
iškaukti — iškaũkti, ia, ìškaukė 1. intr. įstengti kaukti: Šuva užkimęs, neiškaũkia Ėr. 2. intr. išeiti, išbėgti kaukiant: Iškaũkia, išlekia šunys Pc. 3. tr. kaukimu išpranašauti nelaimę (ppr. mirtį): Jei šuo kaukia, tai ką nors iškauks: ar vestuves, ar … Dictionary of the Lithuanian Language
kauktelėti — kaũktelėti, ėja, ėjo intr. DŽ truputį ar gerokai sukaukti: Rudis tik kauktelėjo ir, nuleidęs uodegą, smuko į ląstą rš. Sviedinys išsiveržia iš patrankos vamzdžio ir kauktelėjęs susprogsta rš … Dictionary of the Lithuanian Language
kaukti — kaũkti, ia, ė 1. intr. R, MŽ269, N, K, M, Š, Slnt, Ms, Krtv rėkti klaikiu balsu, staugti: Laukinis (vilkas), šuva, pilvas kaũkia J. O visokios šmėklos kaukė vilkais, cypė gyvatėmis, lojo šunimis J.Bil. Pradėjo visos sodos šunes kaukdami loti… … Dictionary of the Lithuanian Language
kūkterėti — kūkterėti, ėja, ėjo intr. Slnt 1. goktelėti (norint vemti): Ans valgė, gėrė, kol kūkterėjo – buvo gana J. 2. aiktelėti, trumpai sukaukti: Kūkterėjo ans, kad skaudu (skaudžiai) prisidaužė J. Kartą kūkterėjo šuo ir daugiau nebekaukia J … Dictionary of the Lithuanian Language
pakaukti — pakaũkti, ia, pàkaukė intr. pastaugti: Šuva lojo lojo pernakt – net pakaũkdamas Slm. | refl.: Šunys visą naktį pakaukdamies lojo Slnt. Ratelis zvimbia pasikaukdamas J.Balt. kaukti; apkaukti; atkaukti; įkaukti; iškaukti; nukaukti; pakaukti; … Dictionary of the Lithuanian Language
